Europoje - tarptautinis Salmonella Stanley protrūkis
Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipo Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.
2026 m. sausio–balandžio mėnesiais Europoje užfiksuoti 75 susirgimo atvejai. Daugiausia serga vaikai ir jauni žmonės. Kol kas protrūkio šaltinis nėra nustatytas, todėl tęsiami epidemiologiniai ir laboratoriniai tyrimai, siekiant identifikuoti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolimesniam ligos plitimui.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2026 m. sausio iki gegužės registruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Atlikus viso genomo sekoskaitos (WGS) tyrimus nustatyta, kad dalis Lietuvoje išskirtų bakterijų padermių yra genetiškai artimos toms, kurios sukėlė protrūkį kitose Europos šalyse. Tai leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos valstybių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis. Informacija apie naujus atvejus ir tyrimų rezultatus dalijamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.
Kas yra Salmonella Stanley?
Salmonella Stanley yra vienas iš daugelio Salmonella enterica serotipų, galinčių sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi ligos simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Kai kuriais atvejais infekcija gali būti besimptomė. Didžiausia sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Kaip užsikrečiama ir kaip apsisaugoti?
Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama vartojant užterštą maistą. Bakterijų dažniausiai aptinkama paukštienoje, kituose mėsos gaminiuose, kiaušiniuose, nepasterizuotame piene bei nepakankamai nuplautuose vaisiuose ir daržovėse. Užsikrėtimą gali lemti ir kryžminė tarša, kai bakterijos nuo užterštų produktų ar paviršių patenka ant kitų maisto produktų.
Specialistai rekomenduoja vartoti tik tinkamai termiškai apdorotą mėsą, vengti žalių kiaušinių ir nepasterizuoto pieno produktų, kruopščiai plauti vaisius bei daržoves, laikytis rankų higienos ir užtikrinti švarą virtuvėje, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Tokios priemonės padeda sumažinti salmoneliozės riziką ir apsaugoti nuo galimų infekcijos protrūkių.
